RITA OLŠAUSKIENĖ

1.    Koks Jūsų išsilavinimas?

VPU (dabar LEU)

2.    Kaip tobulinatės?

Žinoma, dalyvauju įvairiuose užsiėmimuose, seminaruose, nes kasmet atsiranda naujovių, tad mokausi kartu su savo mokiniais.

3.    Kokios yra Jūsų stipriosios ir silpnosios pusės Jūsų darbe? 

Apie stipriąsias ir silpnąsias puses tegul sprendžia mokiniai. Jie geriausiai mato, kurios srities mokytojas vengia, o kur gali atsiskleisti ir padėti mokiniui atskleisti save.

4.    Koks yra didžiausias Jūsų pasiekimas šiandien?

Turiu galimybę dirbti su vyresniais mokiniais ir, manau, kol kas tai neblogai sekasi.

5.    Ko nemėgstate dabartiniame savo darbe?

Nemėgstu visokiausių „popierinių“ darbų: ataskaitų, protokolų, suvestinių  ir pan. Atima daug laiko, o rezultatas vis tiek nesikeičia.

6.    Kokie Jūsų karjeros tikslai?

O kokia gali būti mokytojo karjera? Manau, tik susijusi su mokykla. Tad ir tikslas- rasti „vietą po saule“, kad nereiktų blaškytis tarp kelių darboviečių.

7.    Kas Jus motyvuoja darbe?

Motyvuoja mokiniai, jų teigiamos emocijos, žinios ir įgūdžiai, kurie atsiskleidžia ne tik per egzaminus , bet ir kasdienybėje, eilinėse pamokose.

8.    Kokie dėstomi dalykai Jums buvo įdomiausi mokykloje/universitete. Kodėl?

I-ojoje vidurinėje mokykloje (dabartinėje senojoje gimnazijoje) mane mokę mokytojai-asmenybės. Kiekvienas  buvo išskirtinis, įdomus. Todėl ir pamokos buvo nenuobodžios. Lietuvių kalba ir literatūra  nuo 5 kl. sudomino auklėtoja - Zita Šidlauskienė, kūrybinga, tolerantiška mokytoja. Matematika būdavo tikras poilsis- viskas būdavo aišku, nes dalyką puikiai išaiškindavo mokytojas A. Augucevičius. Kadangi mėgstu skaityti, tai rusų kalbos ir literatūros pamokos patikdavo. Apskritai mažai  buvo dalykų, kurių nemėgau. O nemėgau tų, kurie nesisekdavo arba kurių nesuprasdavau (pvz. fizika). Dalykas ir mokytojas man nebuvo tapačios sąvokos-galėjo patikti mokytojas, o jo dėstomas dalykas-ne.

 9.    Kodėl nusprendėte tapti mokytoja? 

Mokytoja norėjau būti nuo pradinių klasių, manau, tam padarė įtaką labai gera pirmoji mokytoja A.Adomavičienė. O, be to, tais laikais mergaitės kažkodėl rinkdavosi tik keletą specialybių: medikės, mokytojos ar stomatologės.

10.     Kokia Jūsų mokymo filosofija?  

Kad veiklą išmanytum, neužtenka tik mokytojo pastangų. Norėti išmanyti turi ir pats mokinys. Apskritai svarbiausia- vaikas, mokinys, bet būtų gerai, kad visi mokiniai jaustų ribą ir taip sakant “neužliptų ant galvos”.

11.     Ar Jums patinka vertinimo sistema mokykloje? 

 Sistema tokia, kokia yra visose mokyklose, tad nieko čia ir nepakeisi.

12.     Koks Jūsų akimis turėtų būti mokytojas? 

Mokytojas pirmiausia turi gerbti vaikus ir gerai išmanyti savo dalyką. O suklydęs ar suabejojęs , nebijoti prisipažinti. Reiktų turėti ir humoro jausmą, nes per rimtai reaguojat į mokinių išdaigas bus sunku dirbti mokykloje. Ir susitaikyti, kad labai dažnai pritrūks laiko savai šeimai, vaikams.