2012 m. birželio 19 d., antradienis


ALGIRDAS KARAČIONKA


1. Kokį universitetą esate baigęs?
VU, tuo metu – vienintelį.
2. Kokios, Jūsų manymu, yra Jūsų stipriosios ir silpnosios pusės?
Gana sudėtingas klausimas. Manau, kad mano stipriąsias ir silpnąsias puses geriau mato aplinkiniai. Manau, kad geriau reikėtų paklausti mokinių.
3. Koks Jūsų didžiausias pasiekimas?
Manau, kad tai, jog tuometinė Palangos vidurinė mokykla tapo gimnazija, yra vienas rimčiausių pasiekimų – tiek mano, tiek apskritai.
4. Kiek metų dirbate mokytoju, direktoriumi? Ir ar patinka dirbti Palangoje?
Paskutinius dvejus metus pamokų neturiu. Vien mokytoju esu išdirbęs nuo 1975 metų. Nuo 1982 metų dirbau pavaduotoju tuometinėje trečiojoje Plungės gimnazijoje. Taip, Palangoje man patinka.
5. Ko nemėgstate savo dabartiniame darbe?
Nemėgstu barti. Bet kartais tenka. Tikrai nemėgstu kelti tono ir stengiuosi to nedaryti.
6. Kas Jus motyvuoja darbe?
Noras gerai ir tinkamai atlikti savo darbą.
7. Kokių dėstomų dalykų nemėgote?
Labai nemėgau tuo metu dėstomų visuomeninių mokslų (red.: tai buvo politinės sovietų ideaologijos vienas iš skleidimo būdų, paskaitos buvo privalomos visiems). Jie buvo gana iškritę iš bendro studijų konteksto. Labiausiai patiko humanitariniai dalykai. Tiesa, labai patiko ir fizika, kad humanitarui, turbūt nelabai būdinga.
8. Ar Jus tenkina dabartinė vertinimo sistema?
Vertinimo sistema yra tokia, kokia yra. Aš manau, kad jokia sistema iki galo neatspindi žmogaus sugebėjimų. Mes esam įpratę vertinti žmogų balais.
9. Kodėl pasirinkote būtent mokytojo duoną? Ar turėjote alternatyvų?
Planavau studijuoti Vilniaus inžinerinį statybos institutą. Bet atsidūriau pedagoginiame institute, man patiko, taip ir likau.
10. Kokia Jūsų mokymo filosofija?
Mano svarbiausi tikslai yra išmokyti ir neįžeisti mokinio. O klasėse būna visko, tačiau šios filosofijos visuomet laikausi.
11. Ką patartumėte būsimiems mokytojams? Koks Jūsų akimis turėtų būti mokytojas?
Mokytojas tai ne vien dalyko mokytojas. Būtų labai gerai, jei pasakei vieną kartą, ir visi suprato. Reikia sugebėti visiems pagal galimybes suteikti kuo geresnį žinių bagažą. O būsimiems mokytojams patarčiau geriau suprasti vaikus.
12. Kaip manote, ar mokytojais gimstama, ar tampama?
Manau, kad kažkokią savybę turėti vis tiek reikia. Jei būsi vien teoretikas, to nepakaks – būsi tik dėstytojas, o ne mokytojas.
13. Kaip manote, kokios savybės labiausiai padeda dirbant šį darbą?
Na, mokiniai galėtų jas tinkamai išvardinti: draugiškas, linksmas, besišypsantis, suprantantis, malonus. Žinoma, kantrybė irgi svarbi. Reikia atsistojus prieš klasę nebūti sausam, per daug formaliam ir atsiribojusiam. Aišku, reikia gerai žinoti ribą, ką mokytojas gali, ir ko – negali.
14. Kokias didžiausias mokinių ydas, kurios trukdo mokytis, įžvelgiate?
Per didelis savo kai kurių teisių žinojimas ir pareigų nevykdymas. Taip pat koją kiša kai kurių tėvų požiūris, kad vaikas vien tik atėjęs į mokyklą turi viską išmokti aukščiausiam balui. Vien atėjimo nepakanka. Taip pat pasigendu tėvų bendradarbiavimo, didesnio domėjimosi. Įvedę elektroninį dienyną suteikėme tėvams visas sąlygas sužinoti apie vaiko mokymąsi. Tikėjomės, kad tai pagerins situaciją. Tačiau mes matome, kad kai kurie tėvai net po keletą mėnesių neapsilanko ir nepasidomi savo vaikų rezultatais. Tėvų, vaikų ir mokyklos bendradarbiavimas yra amžinas klausimas. Yra įvairiausių nuomonių apie mokyklą, tačiau niekas be jos neapsieina.