JOLITA VAIČIULIENĖ

1. Koks jūsų išsilavinimas?
Baigiau Klaipėdos universitetą. Lietuvių literatūrologija ir teatrologija. Taigi, aš esu lietuvių kalbos mokytoja ir mokyklinio teatro režisierė.
2. Kaip tobulinatės?
Pastaruoju metu daugiausiai tobulinuosi vadybiniuose kursuose, kadangi dabar dirbu pavaduotoja, daugiausiai tobulinuosi toje srityje. O lituanistikos srity- neseniai buvau labai gražioje konferencijoje Anykščiuose.
3.  Kokios yra jūsų stipriosios ir silpnosios pusės jūsų darbe?
Mano kaip mokytojos silpnosios pusės yra tos, kad aš esu labai emocionali ir man ne visada pavyksta būti tikra profesionale, kurios niekas negali išmušti iš vėžių. Mano emocionalumas, empatija šiame darbe truputi trukdo. Na, o stiprioji pusė būtų bendravimas ir bendros kalbos atradimas.
4.  Koks yra didžiausias jūsų pasiekimas šiandien?
Pažvelgus truputį iš šalies į mano darbą, didžiausias pasiekimas yra tai, kad vienas mano buvęs mokinys dabar yra žurnalistas. Jis su mano pagalba daro tai, apie ką svajojo. Kitas mano mokinys - filologas, konkursų laureatas, baigė tarptautinius mokslus. Jis rašo tekstus. Tą aš laikau labai dideliu pasiekimu. Mano pasiekimas yra, kad mano mokiniai studijuoja filologiją, nes aš manau, kad tai yra ta sėkla, tas grūdas,
5. Ko nemėgstate dabartiniame savo darbe?
Kalbant apie pavaduotojos darbą, tai šis darbas yra toks, kuriame yra visiškai nereikalingas kūrybiškumas. Tai dusina ir slopina. Tai yra visiškai biurokratinis ir formalus darbas ir tai yra liūdnoji šio darbo pusė. O lituanistiniame darbe – krūvos rašinių.
6.  Kokie jūsų karjeros tikslai?
Tiesą sakant, tam tikra prasme aš esu blogas karys. Nes sakoma, blogas tas karys, kuris nenori būti generolu. Nors aš esu tas generolas, sau – aš jau seniai tas generolas. Aišku, mano pagrindinis tikslas yra nesustoti, neaptingti, neapkerpėti, neatsilikti nuo gyvenimo. Toks mano tikslas. O siekius aš sieju su šeima.
7. Kas jus motyvuoja darbe?
Visų pirma tai yra interesas. Man įdomu tai, ką aš darau. Tai man yra motyvacija. Taip pat labai didelė motyvacija man yra, kai mane įvertina, bent jau kada nebara ir nesako, kad darau viską blogai. Iš tikrųjų žmonių pasitikėjimas taip pat labai skatina.
8.  Kokie dėstomi dalykai jums buvo įdomiausi mokykloje/universitete. Kodėl?
Mokykloje įdomiausia buvo lietuvių kalba. Taip pat labai patiko rusų kalba. Todėl, kai sprendėsi likimas, kokio dalyko mokytoja noriu būti, svarsčiau labai ilgai, nes rusų kalba man taip pat labai patiko. Universitete – dalykai susiję su režisūra. Tai scenos kalba, scenos judesys ir t.t.
9. Kodėl nusprendėte tapti mokytoja?
Mūsų šeimoje mokytojai buvo labai gerbiami, nors giminėje mokytojų nebuvo. Bet, kad būsiu mokytoja man buvo aišku nuo vaikystės, nes norėjau būti arba mokytoja arba knygyno pardavėja.
10.  Kokia jūsų mokymo filosofija?
Mano mokymo filosofija yra tokia, kad mokytojas negali apsimesti, kad jis yra visažinis, kad jis yra gudresnis už Google. Mokytojas, tam tikra prasme, yra vadybininkas, kuris padeda atsirinkti žinias ir pakreipia mokini teisinga linkme.
11. Ar jums patinka vertinimo sistema mokykloje?
Sistema priimtina. Gal ji yra kiek sudėtingesnė mokytojams, dėl tarpinių vertinimų, kaupiamųjų pažymių, bet mokiniams ir tėvams yra priimtina. O svarbiausia, aš manau, kad pagrindinis vertinimo aspektas, dėl kurio nekiltų jokių problemų, jei mokinys visada žinos, kodėl jis gavo būtent tokį pažymį, o ne kitokį. Mano manymų, jei bus susitarta dėl vertinimo normų, konfliktų dėl vertinimo nekils.
12. Koks jūsų akimis turėtų būti mokytojas?
Mokytojas turėtų būti entuziastas.
13. Ką patartumėte būsimiems mokytojams?
Suderinti jaunatvišką maksimalizmą ir tas visas naujoves, kurias jie gauna studijuodami šiuolaikinę pedagogiką, su senąja gerąja išmintimi.